- karvapalaikė
- karvãpalaikė sf. (1) J, NdŽ, kárvapalaikė (1) prasta, menka karvė: Mano karvãpalaikė vos paeina Skr. Karvapalaikė išnešė sveiką savo stuburą rš. Par vasarą dvi karvãpalaikes traiškė Ll. Kárvapalaikę jam įkišo už gerus pinigus Ss. Duok tai kárvapalaikei gert! Slm.
Dictionary of the Lithuanian Language.